labas rytas


	atrask internetą
		iš naujo


Namučio \| Apie mus \| Apžvalgos ir Forumai \| Reklamuokis \| Blogas \| Contact \| ENG

Nustok rėkti ant savo vaiko

Padaryk taip, kad ne ir reikštų ne ir mokyk vaiką disciplinos kantriai

Kodėl taip dažnai atsitinka, kad kaip tyčia kai tu esi labiausiai pavargusi ir nori ramybės tavo vaikas tampa atžagariu bjauraujančiu tironu? Tu stengiesi laiku pagaminti pietus, atsakyti į telefono skambutį, sutvarkyti žaislais apverstą kambarį, pakeisti vystyklą, o tuo metu išgirsti kaip mažas užsispyres balselis sako "Ne, aš to nedarysiu". Tu neišlaikai ir išpili visą laviną žodžių, kurių nebūtum sakiusi jei nebūtum ant ribos. Kaip išlikti ramiai, kai jauti, kad daugiau nebegali? Kaip išvengti vaikų bjauraus elgesio, kai tavo viskas suplanuota sekundės tikslumu? Štai, keletas patarimų:

1. Kaip sukontroliuoti pyktį kai tu skubi, o vaikas neklauso

Stresas kiekvieną mažą problemą paverčia didele. Tu pratrūksti, kai tavo 3 metukų dukrelė atsisako apsirengti megztuką, bet tai juk įprastas trimečio elgesys. Išeitis viena: kai jau jauti, kad neišlaikysi - sustok, giliai įkvėpk ir iškvėpk, nusiramink. Tada paaiškink vaikui, kad tu dabar esi labai supykusi ir tau reikia minutės ramybės. Netgi jei labai skubi, skirk kelias minutes nusiraminimui: išgerk stiklinę vandens ar išeik keliom sekundėm į lauką (ar pastovėk prie atviro lango). Kai vėl atgausi pusiausvyrą, pasikalbėk su vaiku. Paaiškink jai, kad supykai, nes tu paprašei ją kažką padaryti, o ji neklausė, bet tu nenorėjai ant jos rėkti. Pasiūlyk, kad gal kartu galėsit rasti geresnę išeitį. Tada patark, kad "Jei neapsirengsi megztinio mes pavėluosime į darželį."
Atmink, kad vaikas elgesį keičia pamažu. tai, ko tu iš vaiko tikiesi turi būti realistiška. Tau gali tekti pakeisti savo dienotvarkę taip, kad nebūtų reikalo nuolat skubėti. Svarbiausia, kad kai pareikalauji ko nors iš vaiko ar sudraudi, laikykis savo tvirtai ir išreikalauk iki galo nenusileisdama maldavimams ir nesileisdama į ilgas diskusijas. Yra tam tikros elgesio taisyklės, kurias tėvai turi iš vaikų išreikalauti. Jei pavyksta su vaiku susitarti - puiku, nesitikėkite, kad jis bus laimingas darydamas tai, ką reikia.

2. Ką daryti kai trimetis neleidžia ramiai šnekėtis telefonu

Kai tavo dėmesys nukrypsta kur kitur, vaikas natūraliai stengiasi tavo dėmesį atkreipti visokiomis priemonėmis. Jis mato, kad tu dėmesį kreipi ne į jį, bet kažkur kitur. Tavo vaikas dar nelabai supranta, kad tu užsiėmusi nes šneki su kitu asmeniu kitame telefono gale. Kai vaikas tave sutrukdo, garsiai atsiprašyk asmens su kuriuo šneki telefonu (kad parodytum kaip reikia mandagiai elgtis) ir sakyk sūnui "Aš dabar šneku su teta telefonu. Po penkių minučių galėsime pažaisti kartu." Apkabink jį, priglausk ir grįžk prie pokalbio. Aišku, jei vaikas visai isterijoje, tada teks pokalbį baigti, tačiau rėkimas ant vaiko ar jo gąsdinimas tik padidins vaiko baimę ir dar labiau apsunkins bandymą su juo susitarti.
Geriausia, aišku, yra prevencija. Suorganizuok vaikui kokios nors veiklos - piešimą, spalvinimą, dėlionę, knygelių "skaitymą" , kad jis turėtų ką veikti, kol tu kalbėsi telefonu. Gali duoti jam žaislinį telfoną, kad ir jis galėtų "skambinti" kam nors tuo metu. Prieš pokalbį gali su juo pažaisti žaidimą "Kaip elgtis, kai mamyte šneka telefonu": apsimesk, kad kalbi telefonu ir parodyk kokio elgesio iš jo tikiesi kol tu šneki telefonu. Gali užsibrėžti, kad nekalbėsi ilgiau nei 10 minučių ir pasakyk sūnui, kad po 10-ties minučių baigsi kalbėti. Svarbiausia, kad pastebėtum ir pagirtum vaiko gerą elgesį: "Tu taip tyliai žaidei, kad man pavyko greitai pasikalbėti telefonu ir dabar mes galime abu gražiai pažaisti."

3. Kaip elgtis, kai tu pareini iš darbo pavargusi, o vaikai pešasi ir sugadina visa vakarą

Vakare vaikai būna pavargę, alkani ir norintys tavo viso dėmesio. Savo barniais jie varžosi dėl tavo meilės. Tau nevertėtų įsivelti į jų peštynes. Tiesiog sakyk "Papasakosite man viską vėliau, bet prieš tai aš noriu kiekvieną apkabinti ir pabučiuoti į žandelį." tai padės tau persiorientuoti iš darbo atmosferos į namų - tu tarsi vėl tampi mama, o tavo švelnumas ir dėmesys padės išsklaidyti jų pyktį ir rūpesčius. aišku, tai ne visada padės. Kai kada nederamas elgesys reikalauja tavo įsikišimo tuč tuojau, tačiau ir tada stenkis elgtis ramiai, apgalvotai ir tai padės išlaikyti vakarą nesugadintą. Jei vaikai nesutaria dėl žaislo, tiesiog paimk tą žaislą iš jų ir padėk jį trumpam į šalį. Jei jie pešasi ir mušasi, sustabdyk juos ir perspėk, kad toks elgesys yra netoleruotinas ir kad yra tam tikros taisyklės, kurių reikia laikytis. tvirtai pasakyk, kad jei jie nesielgs tinkamai, bus atitinkamos pasėkmės. Šitą turi pasakyti ramiai ir tvirtai. Jei jie toliau pešasi, atskirk vaikus į skirtingus kambarius tiekai minučių, kiek jiems metų (5-metį - 5-ioms minutėms).
Ilgainiui pagalvok, gal gali pakeisti savo vakaro tvarkataštį. atidėk pašto patikrinimą, telefono skambutį ar vakarienės ruošimą ir skirk vaikams dėmesio. Turėk po ranka kokį skanų mažą užkandį (džiovinti vaisiai ir riešutai puikiai tiks), kad lengvai užkandę visi galėtumėte įsitaisyti ant sofos ir paskaityti knygą. Tavo buvimas šalia, ritmiškai skambantis ramus balsas skaitant pasaką nuramins juos ir išblaškys pyktį. Na, o jei vakarienė turi būti tuč tuojau paruošta - įtrauk vaikus į valgio gaminimo procesą.

4. Kai turi kartoti tą patį šimtą kartų, kad vaikas tave išgirstų

Atrodo, kuo labiau užsiėmusi esi, tuo daugiau kartų turi kartoti tą patį per tą patį vaikams, kurie neklauso ir tas tave išveda iš kantrybės. Tavo vaikai tiesiog žino, kad dėl tavo užimtumo tu nepastebėsi ar jie padarė tai, ko prašei. Jei vieną dieną dešimt kartų kviesi juos prie pietų stalo, kitą sykį jie jau žinos, kad jiems nebūtina kreipti dėmesio į tavo kvietimą, kol nepakviesi vienuoliktąjį kartą. Jei nori, kad tavęs vaikai paklaustytų iš pirmo karto, turi po pirmo kvietimo paimti vaikus už rankos ir griežtai atvesti prie stalo. Jei tavo šiašiametis ir toliau šokinėja ant lovos, nors tu jam pasakei, kad nešokinėtų, eik ir nukelk jį nuo lovos. Jei dukra nesirengia pižamos tavo paprašyta, paimk ją už rankos ir nuvesk į miegamąjį aprengti pižamos (gali jai duoti laisvę pasirinkti kokią pižamą ji nori šiąnakt vilkėti).
Tačiau stenkis neišberti lavinos painių reikalavimų ar nereikalauk kažko bendrai, kaip pavyzdžiui, "Susitvarkyk kambarį." Geriau liepk "Eik ir susidėk žaislus į dėžę". O tada pastebėk jos darbą pagirdama, "Kaip gražiai visus žaislus sudėjai, esi tikra šaunuolė! Ačiū!"
Kai tik gali, atsilygink savo dėmesiu ir meile vaikui jei ji elgiasi gerai, kad negalvotų, kad tu atkreipsi dėmesį tik tada, kai ji elgisi netinkamai. Jei daqžnai pagauni save šaukiant dukrą ateiti dėl to, kad ji kažko nepadarė ("Ką tavo kojinės čia ant grindų veikia" ir "Dabar pavalyk tai, ką prilaistei"), būtinai dažnaiu pakviesk ją tik dėl to, kad apkabintum ar pagirtum.

5. Stenkis nepervargti

Dažnai jautiesi labai pavargusi ir tiesiog neturi jėgų eiti paskui vaiką ir žiūrėti ar jis įvykdė tai, ko prašei. Tokiu atveju mažus vaikų "prasižengimus", tokius kaip suvalgytą neleitą saldainį ar piktą žodį broliui gali palikti nepastebėtus, bet nenusileisk vaikams dažnai ir ypač, kai tai liečia svarbias elgesio taisykles, nes vaikai lengvai pastebės, kad tu pasiduodi ir toliau bandys tavo kantrybės ribas. Jei prieš tai neturėjai įpročio išreikalauti iš vaiko gero elgesio, tai gali padaryti įvadą į naują tavo elgesį ( jei vaikui jau 5-eri ar daugiau). "Iki šiol aš tau nepasakydavau aiškiai ko noriu. Štai yra tokios ir tokios taisyklės, kurių turime abi laikytis ir aš stengsiuosi laikytis jų taip pat. Iki šiol aš kartais jų nesilaikydavau ir todėl mes smarkiai apsipykdavome." Tokiu būdu tu prisiimsi dalį atsakomybės už jūsų nesutarimą prieš tai, o ne vien tik suversi visą kaltę vaikui.
Stenkis kuo daugiau ilsėtis, kad sumažėtų streso lygis. Paprašyk vyro ar draugės pakeisti tave, kad galėtum pailsėti. Tau reikės daug rečiau disciplinuoti vaikus, jei būsi jiems artima, pailsėjusi ir atsipalaidavusi ir skirsi jiems daugiau laiko. Šeimos susėdimas prie pietų stalo, pasivaikščiojimai parke, žaidimai kartu - viskas tas yra labai svarbu vaikui. Jei dukrai ar sūnui skirsi pakankamai dėmesio, tavo vaiko negatyvus elgesys dinks ar labai sumažės ir tau nebereikės visada jai įsakinėti ir nurodinėti, o ir tu tapsi ramesnė ir laimingesnė.